Rizikos veiksniai

Jeigu jūs atitinkate bent 5 išvardintus požymius, patenkate į padidintos rizikos susirgti odos melanoma grupę. Būtinai pasitarkite su gydytoju, kokios priemonės jums padėtų išvengti ligos, o jeigu šito nepavyktų, diagnozuoti ją kuo ankstyvesnėje ligos stadijoje.

Pigmentiniai apgamai yra dažniausi gerybiniai odos navikai. Priklausomai nuo įgimtų veiksnių, vieni žmonės turi daug apgamų, kiti – mažai. Vieni apgamai būna įgimti, kiti – įgyti. Dalis jų gali savaime išnykti arba, priešingai, veikiant aplinkos veiksniams, atsirasti naujų. Pigmentiniai apgamai būna įvairių dydžių, spalvų ir formų, vieni jų visiškai plokšti, kiti – iškilę.

Jei daug metų esančio pigmentinio apgamo forma, spalva ir dydis nesikeičia, nerimauti greičiausiai nėra dėl ko. Taisyklingi, apvalūs apgamai pavojaus nekelia. Būtina atkreipti dėmesį į netaisyklingos formos, didelius, pakitusios ar netolygios spalvos (jie gali būti rudi, juodi, raudoni ar rožiniai, pilki), grublėto paviršiaus, kraujuojančius ar šlapiuojančius apgamus. Tokie pigmentinių apgamų pokyčiai gali atsirasti po patirtų traumų, dėl hormonų pokyčių, persirgtų infekcinių ligų, streso, nusilpusios imuninės sistemos ir pan. Į didesnės rizikos, susirgti odos melanoma, grupę patenka ir asmenys, turintys kūno odoje daugiau nei 50 apgamų.

Nors kartais odos melanoma gali atsirasti tokiose kūno vietose, kurių niekada nepasiekia saulės spinduliai, vis dėlto kaip vienas svarbiausių rizikos veiksnių įvardijamas saulės poveikis. Nustatyta, kad daugiau negu 90 proc. odos melanomos atvejų susiję su odai žalingais ultravioletiniais (UV) spinduliais, todėl nuolat didėjanti sergamumo odos melanoma ir kitomis odos vėžio rūšimis statistika siejama su žmonių pomėgiu kaitintis saulėje, ypač vidurdienio valandomis (tarp 11 ir 15 val.). Be to, pastaruoju metu tapo populiaru ir šaltuoju metų laiku atostogauti karšto klimato kraštuose, kuriuose saulė ypač kaitri.

Taip pat didesnę riziką susirgti odos vėžiu turi žmonės, kurie gyvena kalnuotose vietovėse (tai susiję su geografinės vietovės aukščiu virš jūros lygio) arba arti pusiaujo, kuriose ryški saulė šviečia ištisus metus, o saulės spinduliai krenta beveik statmenai.

Iki šiol su odos melanomos vystymusi labiau buvo siejami saulės skleidžiami B tipo ultravioletiniai spinduliai (UVB), tačiau naujausių mokslinių tyrimų duomenimis, ultravioletiniai A tipo saulės spinduliai (UVA) taip pat gali turėti didelę įtaką odos melanomos formavimuisi. UVA spinduliai, skirtingai nei UVB, yra vienodo intensyvumo visą dieną, be to, prasiskverbia pro automobilių langų ar kitų rūšių stiklą, todėl labai svarbi odos apsauga ne tik nuo UVB, bet ir nuo UVA spindulių.

Jei vaikystėje esate smarkiai saulėje nudegę odą, šis veiksnys riziką susirgti odos melanoma padvigubina. Kai kurių tipų odos melanomų išsivystymui didesnę įtaką turi vienkartinis stiprus odos nudegimas nuo saulės nei ilgalaikis, tačiau neintensyvus ultravioletinių spindulių poveikis.

Susirgti odos melanoma dažniau rizikuoja šviesios odos, šviesiaplaukiai ir šviesiaakiai žmonės, kadangi jų odoje yra mažiau pigmento melanino, apsaugančio nuo žalingo ultravioletinių spindulių poveikio. Dermatologai išskiria kelis odos tipus.

I tipas – šviesi, strazdanota oda, šviesūs arba rausvi plaukai, šviesios (mėlynos ar pilkos) akys. Šių žmonių oda labai jautri saulės spinduliams: ji neįdega (neparuduoja), tačiau užtenka labai trumpai pabūti saulėje, kad nudegtų iki raudonumo.

II tipas – šviesi oda, šviesūs plaukai, mėlynos arba pilkos akys. Tai saulei jautrią odą turintys žmonės. Nors jų oda būnant saulėje gali šiek tiek nurusti, ji niekada netampa ruda. Kaitinantis saulėje ilgiau, oda visada nudega iki raudonumo.

III tipas – oda ir plaukai, akys ne tokie šviesūs kaip pirmųjų dviejų tipų. Šie žmonės greitai įdega saulėje (oda paruduoja), retai nudega (paraudonuoja).

IV tipas – oda iš prigimties rusva, tamsūs plaukai ir akys, greitai ir stipriai įdega iki rudumo ir niekada nenudega (neparaudonuoja).

Tyrimais įrodyta, kad jeigu jauname amžiuje (iki 35 metų) reguliariai lankomasi soliariume, rizika susirgti odos melanoma išauga 75 proc. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) soliariumus ir kitus ultravioletinės spinduliuotės šaltinius pripažino neabejotinais vėžio sukėlėjais, tokiais kaip tabakas, ir priskyrė juos aukščiausios kategorijos vėžio rizikos veiksniams.

Mokslininkai paneigė soliariumų industrijos atstovų teiginius, kad lankymasis soliariumuose naudingas, kadangi organizmas per odą gauna jam reikalingo vitamino D. Pasirodė, kad dauguma soliariumų lempų skleidžia tik UVA spindulius, tuo tarpu vitaminui D pasigaminti odoje reikalingi UVB spinduliai.

Maždaug 10 proc. odos melanoma sergančiųjų šeimoje ar giminėje buvo šios ligos atvejų. Odos melanomos diagnozė šeimoje riziką susirgti šia liga didina 2-3 kartus, todėl tokie žmonės turėtų reguliariai tikrinti savo odą, o bent kartą per metus – apsilankyti pas gydytoją dermatologą.

Anksčiau odos melanoma buvo siejama su vyresniu amžiumi. Šiandien vidutinis amžius, kada dažniausiai diagnozuojama odos melanoma, yra apie 50 metų. Susirgti galima bet kada, tačiau jaunesniems nei 30 metų asmenims odos melanoma diagnozuojama labai retai.

Žmonės, kurie turi silpną imuninę sistemą arba vartoja tam tikrus vaistus, slopinančius jos funkciją (sergantys onkologinėmis, autoimuninėmis ligomis, po organų transplantacijų), turi didesnę riziką susirgti odos vėžiu, taip pat ir odos melanoma.

Jeigu jums jau buvo diagnozuota odos melanoma ar kitos rūšies odos vėžys ir jūs sėkmingai pasveikote, patenkate į didesnės rizikos susirgti odos melanoma grupę, todėl odą turite tikrintis dažniau nei šios rizikos neturintys asmenys.