Seimo narys Antanas Matulas atvirauja, kad dalyvaudamas viešuose renginiuose ar televizijos laidose visada atkreipia dėmesį į žmogaus odą. Pamatęs neįprastą darinį ar apgamą, nesigėdi prieiti prie žmogaus ir paraginti jį parodyti gydytojui. Mat politikas prieš trejus metus pats išvengė odos vėžio vien todėl, kad laiku apsilankė pas gydytoją.

Atrodė kaip „nekalta“ dėmė

Viskas prasidėjo nuo vos pastebimos dėmės smilkinyje. Iš pradžių tai buvo tik vos blyškesnis, maždaug piršto antspaudo dydžio plotas odoje. Pats politikas į jį atkreipė dėmesį tik tada, kai gerokai įdegė veidą. Šis plotas liko baltas, todėl labai išryškėjo.

„Nebuvo jokio apgamo ar pažeidimo. Tiesiog blyški odos zona su neaiškiomis ribomis, į kurią ilgai nekreipiau dėmesio. Galvojau, maža kas gali būti – su amžiumi oda keičiasi. Tačiau mano žmona buvo sąmoningesnė ir pradėjo įkyriai, vos ne kasdien raginti mane nueiti pas gydytoją ir parodyti jam šį odos pokytį. Maždaug po 2-3 mėnesių jos tikslas buvo pasiektas – aš apsilankiau pas gydytoją. Ir tai buvo mano sėkmė. Besivystantis odos vėžys buvo pagautas dar ikivėžinėje stadijoje“, – pasakojo A. Matulas.

Po pusmečio pasekmės būtų liūdnesnės

Mediko išsilavinimą turintis parlamentaras neseniai buvo palaidojęs gerą bičiulį, taip pat gydytoją, kuris, būdamas darbingo amžiaus, maždaug per metus sunyko nuo melanomos. Todėl A. Matulas, išgirdęs diagnozę, nors tai dar nebuvo melanoma, iškart pradėjo svarstyti, ką galėtų ir norėtų nuveikti per jam likusius vienerius metus.

„Nelabai tikėjausi gerų rezultatų, tačiau stebuklas įvyko. Manau, todėl, kad atėjau laiku. O juk galėjo išsivystyti ir melanoma. Tai grėsminga diagnozė, kadangi labai greitai į kitus organus plinta metastazės. Jei uždelsi pusmetį, pasekmės gali būti tragiškos. Gėda prisipažinti: nors pats esu medikas, dar pusmetį pats, be žmonos pagalbos, nebūčiau prisiruošęs pas gydytoją. Todėl dabar visiems patariu – jeigu atsiranda apgamas, kuris kinta, ar neaiški dėmė, odos plotas neįprastai reaguoja į saulę, reikia nedelsiant eiti pas gydytoją.

Dėl savo patirties, taip pat dėl to, kad daugėja odos vėžio atvejų, kelis kartus siūliau Vyriausybei patvirtinti odos vėžio prevencijos programą, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija aiškina, kad kitose šalyse programa nėra paplitusi, jos efektyvumas nedidelis. Kitose Europos valstybėse šiek tiek kitoks žmonių požiūris į savo sveikatą, žmonės ten patys eina pas gydytoją, jei kas nors jiems kelia nerimą, o mes neprisiruošiame net pastebėję ką nors neįprasta arba nežinome, į ką turėtume atkreipti dėmesį. Todėl bent keliose savivaldybėse eksperimento tvarka galima būtų finansuoti pilotinį modelį ir patikrinti, kaip jis pasiteisina“, – svarstė pašnekovas.

Buvo pritaikytas naujausias gydymo metodas

Nuėjęs pasitikrinti laiku, A. Matulas išsisuko maždaug dviejų mėnesių gydymo kursu. Jam buvo pasiūlytas naujoviškas gydymo būdas vietiškai naudojamu preparatu, kuris naikina pažeistas ląsteles.

„Jau po savaitės tepamoje zonoje atsivėrė pakankamai gilus odos defektas, kadangi tepalas išgraužė audinį. Tačiau kai baigiau gydymą, žaizda labai greitai užsitraukė. Ir iki šiol jokių pakitimų nėra, liga neatsinaujino. Esu visiškai sveikas. Žinoma, tą vietą dabar saugau nuo saulės, tepu apsauginiais kremais, o kartą per metus atsakingai apsilankau pas odos gydytoją“, – teigė A. Matulas.

Pasak Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro vadovės prof. Matildos Bylaitės-Bučinskienės, kai politikas jau pasirodė gydymo įstaigoje, dėmė buvo tapusi šerpetojančia, negyjančia žaizdele. Buvo atlikta biopsija, kuri parodė, kad tai yra vienas iš ikivėžinių susirgimų, kuris turi riziką suvėžėti.

„Taigi būtinai reikėjo gydyti, tačiau nusprendėme ne operuoti, bet išbandyti naujausią gydymo būdą – kremą, dėl kurio visos ikivėžinės ląstelės tiesiog nusilupa. Pasirinkimas buvo teisingas. Dabar praktiškai neįmanoma pamatyti, kur buvo šis darinys. Taip pat noriu pagirti gerbiamą A. Matulą, kad ir pasveikęs jis sąžiningai savo odą tikrinasi kasmet, kaip ir reikėtų daryti“, – sakė medikė.