Odos melanoma nėra labai dažnas onkologinis susirgimas, tačiau tai itin klastinga liga. Mažas darinukas gali sugriauti žmogaus organizmą vos per keletą mėnesių. Taip vos nenutiko vilniečiui Tadui. Nors liga buvo pastebėta ankstyvoje stadijoje, vėžys atsinaujino su trenksmu. Anksčiau tai greičiausiai būtų mirties nuosprendis, tačiau šiandien nustatytos melanomą sukeliančias genų mutacijos įgalino sukurti efektyvius vaistus. Todėl šiandien po nerimo laikotarpio Tadas jaučiasi sveikas.

Į apgamą panašus spuogas nekėlė nerimo apie pusmetį

Vilniečio Tado melanomos istorija prasidėjo prie ketverius metus nuo mažo, nerimo nekeliančio į spuogą ar apgamą panašaus guziuko viršugalvyje. Nenuostabu, kad vyras į jį nekreipė didelio dėmesio. Kam ant odos nėra atsiradę kokių nors spuogų?

„Vieną kartą jį pakrapščiau, atrodė, kažkoks gabalas nukrito ir toliau nekreipiau dėmesio. Iš pradžių net nieko nesakiau žmonai. Galiausiai maždaug po pusmečio žmona nusprendė mane užrašyti pas dermatologą į privačią kliniką. Gydytojas iš karto pasakė, kad įtaria piktybinį darinį. Tą pačią dieną man jį ir išoperavo bei išsiuntė ištyrimui. Po operacijos paaiškėjo, kad jis jau labai giliai įleidęs šaknis – pagal tam tikrą skaičiavimo sistemą tai buvo ketvirtas šaknų įleidimo laipsnis, dėl kurio vėžinės ląstelės jau patenka į kraujotaką.

Visgi gydytojui pasirodžiau dar visai laiku. Buvo ankstyvoji melanomos stadija, todėl buvo rekomenduojamas tik stebėjimas. Taip savo iniciatyva atsidūriau Nacionaliniame vėžio institute. Čia man dar kartą atliko odos tyrimą aplink buvusį darinį ir paaiškėjo, kad yra likę vėžinių ląstelių – greičiausiai darinys buvo pašalintas ne iki galo. Teko atlikti dar vieną operaciją. Šį kartą buvo išpjauta nemažas odos plotas, todėl prieš operaciją buvo modeliuojama, kokiu kampu pasukti galvos odą, kad jos užtektų uždengti plikai vietai. Todėl dabar juokauju – po odos patempimo tapau kokiais penkeriais metais jaunesnis“, – pasakojo Tadas. Tuo metu jam buvo 62-eji.

Po geros žinios – bloga žinia: vėžys metastazavo

Po šios operacijos kas tris mėnesius buvo keletas kontrolinių patikrinimų ir vyras buvo paleistas gyventi – liga neatsinaujino.

„Visi 2016 m. praėjo ramiai. 2017 m. sausį su šeima išskridome porai savaičių atostogų, o grįžęs pradėjau kažkaip keistai jaustis. Tarsi būčiau peršalęs – jaučiu kūne karštį, bet temperatūros nėra, lyg truputį galva svaigsta, silpna. Šeimos gydytoja, įtardama infekciją, išrašė antibiotikų. Tačiau jie ne itin padėjo – savijauta buvo banguojanti, t. y. vieną dieną geriau, kitą – prasčiau. Paprašiau, kad man padarytų plaučių rentgeną – gal juose kažkas ne taip, nes simptomai tikrai buvo keisti.

Rentgeno nuotraukos atsakymas buvo pirmasis šokas – plaučiuose matėsi kažkoks tamsus darinys. Iš karto gavau siuntimą pas onkologą. Nieko nelaukdamas už savo pinigus pasidariau kompiuterinę tomografiją. Žinia buvo dar labiau jaudinanti – vienas darinys yra plaučiuose, kitas – žarnyne. Tai reiškė, kad vėžys metastazavo“, – toliau dėstė pašnekovas.

Laimė, pirmasis darinys buvo ne pačiuose plaučiuose, o ant jų, todėl nuspręsta nedelsiant jį operuoti. Operacija, atlikta Nacionaliniame vėžio institute, pavyko. Po jos Tadui nuspręsta skirti inovatyvų gydymą taikinių terapija, kuri, skirtingai nuo įprastos chemoterapijos, veikia ne visas organizmo ląsteles, o naikina tik vėžines.

Vyras sutinka – jeigu būtų susirgęs prieš 10 metų, gal jo jau nebūtų gyvųjų tarpe, nes įprastas gydymas chemoterapija melanomos atveju nėra efektyvus. Šiandien jau netgi nustatomos genų mutacijos, kurios sukelia melanomą, ir sukurti vaistai, šias mutacijas blokuojantys. Būtent toks gydymas iš dviejų vaisto derinio, kuris skiriamas nustačius BRAF mutaciją, ir buvo skirtas Tadui. Tiesa, prieš keletą metų dar buvo kompensuojamas tik vienas iš vaistų, o antrąjį vyras gavo dovanų iš vaistų gamintojo pagal klinikinių tyrimų programą.

Maždaug po trijų mėnesių, liepą, gydymo įvyko stebuklas – kompiuterinės tomografija darinio žarnyne neberodė. Tačiau džiaugsmas truko neilgai.

Dabar jaučiasi sveikas, bet nerimas nepaleidžia

„Kas mėnesį turėdavau daryti kraujo tyrimą ir kardiogramą, nes vienas iš vaistų turi didelį poveikį širdžiai. Rugpjūčio mėnesį kardiograma netikėtai parodė, kad aš, panašu, pravaikščiojau infarktą. Iš tiesų buvo periodas, kai dusdavau, jaučiau skausmus krūtinėje. Privačiai pasidariau širdies echoskopiją, bet tuomet nieko bloga ji neparodė ir aš nusiraminau, o rugpjūtį dėl pavojingos gyvybei būklės atsidūriau ligoninėje. Tuo pat metu prasidėjo skausmai žarnyne. Pasirodė, kad buvęs darinys labai smarkiai pažeidė žarną, dėl to sutriko maisto praeinamumas ir tuo pačiu medžiagų apytaka.

Vėlgi buvau skubiai operuotas. Po operacijos, kurios metu ta žarnos dalis buvo pašalinta, chirurgas paaiškino, kad ji toje vietoje galėjo bet kada trūkti. 2018 m. sausį man buvo atliktas radiologinis pozitronų emisinės tomografijos (PET) tyrimas, kuris viską rodo tiksliau nei įprasta kompiuterinė tomografija. Rezultatas džiugino – daugiau jokių darinių neaptikta. Todėl ir gydymas pratęstas nebuvo. Taip gyvenu iki šiol. Tikrintis dabar užtenka kas pusmetį. Dažniau piktnaudžiauti kompiuterine tomografija nepataria patys gydytojai“, – teigė vyras.

Paklaustas, kaip susitvarkė su liga psichologiškai, Tadas prisipažino, kad jausdavosi visaip, tačiau stengėsi savęs nelaidoti.

„Susikūriau savigynos sistemą, kad vis tai vyksta ne su manimi, o su kitu žmogumi. Stengdavausi negalvoti apie ligą. Kiekvieną kartą prieš tyrimus laikydavau kumščius, o po to dar kokių 10 dienų delsdavau sužinoti rezultatą, nors jis jau būdavo prieinamas. Truputį pakamuodavau save. Nerimas visada yra, jis sėdi pasąmonėje – ir ypač dabar. Aš šią būseną vadinu vaikščiojimu po minų lauką be liemenės – gali užkliūti bet kada.

Kita vertus, žinau, kad tokiais atvejais, kaip mano, melanomos išgyvenamumas dabar siekia apie 95 proc. Pagaliau mes turime galimybę gydytis moderniais vaistais. Visgi mes tikrai gyvename Vakaruose. Teko dalyvauti Europos melanoma sergančių pacientų kongrese, kur sužinojau, kad rumunai odos pavyzdžius siunčia į Vengriją, nes pas save jų ištirti neturi galimybių. Inovatyvių vaistų kompensacija taip pat ten neegzistuoja“, – svarstė pašnekovas.

Proveržis gydyme pasiektas atradus BRAF mutaciją

Pasak Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktoriaus pavaduotojos mokslui ir plėtrai, laikinai einančios direktorės pareigas prof. dr. Sonatos Jarmalaitės, iš maždaug 18 tūkst. onkologinių susirgimų melanomos atvejų priskaičiuoja apie 500. Taigi tai nėra labai dažna liga. Liūdniausia, kad tai labai klastinga liga ir bent trečdalis atvejų diagnozuojama jau pažengusių stadijų, kai išgyvenamumo prognozė nėra gera.

„Neretai darinys yra nepastebimas, nes gali atsirasti sunkiai prieinamoje vietoje, pavyzdžiui, po nagu, ant pado, kur jos net nesitikima. Darinukas paviršiuje gali atrodyti visiškai mažas, o jo išplitimas viduje gali būti didelis“, – aiškino genetikos srities mokslininkė.

Anksčiau vėlyvosios melanomos stadijos diagnozė dažnai būdavo mirties nuosprendis žmogui. Kaip pasakojo NVI Chemoterapijos skyriaus vedėja, gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Birutė Brasiūnienė, gydant melanoma chemoterapija gydymo atsakas buvo labai mažas – penkerių metų išgyvenamumas siekdavo vos keletą procentų, o vidutinis išgyvenamumas būdavo 8–9 mėnesiai.

Situaciją labai pakeitė pastarojo dešimtmečio mokslo pasiekimai, kai buvo atrastos kritinės melanomos ląstelių genų mutacijos ir imuninės ląstelės, atsakingos už navikinių ląstelių paiešką. Mat melanoma, kaip ir visi kiti navikai, turi savo vadinamąjį biologinį (genetinį) žemėlapį. Daugėjant apie jį žinių, išaiškinti specifiniai genai, kurių vaidmuo melanomos vystymosi patogenezėje yra labai svarbus. Remiantis tomis žiniomis, yra kuriami vaistai, kurie, blokuodami konkrečias navikinės ląstelės patogenezės grandis, stabdo melanomos tolesnį progresavimą. Kliniškai tai pasireiškia ligos židinių mažėjimu ar išnykimu.

„Manoma, kad apie 50 proc. sergančiųjų melanoma turi BRAF geno mutaciją, kuri labai svarbi gydymo taktikos parinkimui. Kol nežinojome šios mutacijos svarbos, tol veiksmingo gydymo nebuvo. Šiandien, jeigu sergančiajam metastatine melanoma nustatyta BRAF mutacija, skiriama taikinių terapija (dviejų vaistų deriniu, BRAF ir MEK inhibitoriais), jeigu BRAF mutacija neigiama – imunoterapija. Inovatyvių vaistų pagalba (taikinių terapija, imunoterapija) išgyvenamumo trukmės vidurkis siekia atitinkamai 12–14 ir 36 mėn., o atsakas į naujus gydymus – 45–70 proc.“, – aiškino B.Brasiūnienė.

Efektyviausi – prevencija

2018 m. Nacionaliniame vėžio institute buvo atlikta apie 200 melanomos tyrimų dėl BRAF mutacijos. Skaičiuojant, kad bent pusė tyrimų rezultatų – teigiami, apie 100 ligonių gavo inovatyvų gydymą taikinių terapija. Jeigu rezultatas neigiamas, nuo šių metų jiems gali būti skiriama imunoterapija.

„Pabandėme patyrinėti ir ankstesnių stadijų navikus – dalis jų taip pat jau turi BRAF mutaciją, bet nėra kliniškai įrodyta, kad inovatyvių vaistų skyrimas ankstyvose stadijose yra efektyvus, juolab kad dauguma jų toliau neprogresuoja. Be to, pradėjus vaistą vartoti ankstyvesnėse ligos stadijose, kyla pavojus, kad išsivystys atsparumas vaistui.

Mat vėžinės ląstelės keičiasi ir gali prisitaikyti prie gydymo, tuomet tenka skirti kitą gydymą, kuris ne visada efektyvus. Šiandien geresnių pasiūlymų, ką daryti toliau, deja, nėra, nors melanomos dažnai diagnozuojamos pakankamai jauniems žmonėms ir norėtųsi maksimaliai pratęsti jiems pilnaverčio gyvenimo galimybę. Todėl jei gydytojas sako, kad po naviko pašalinimo tereikia reguliariai tikrintis, reikia pasitikėti specialistu“, – teigė pašnekovė.

Pasak S.Jarmalaitės, diagnozavus melanomą ankstyvoje stadijoje, labai dažnai žmonės visiškai pasveiksta, tačiau efektyviausia yra prevencija. „Reikia žinoti, kad mutacijos dėl nuolatinio saulės poveikio mūsų odoje atsiranda nuolat. Oda ginasi, kovoja, bet ir, nuolat atakuojama UV spindulių, neišvengiamai kaupia mutacijas. Todėl reikia nepamiršti saugoti savo odos. Ypač pavojinga po mūsų ilgos tamsios žiemos išvykti į šiltuosius kraštus, kuriuose saulė yra labai aktyvi, ir pamiršti apsauginius kremus nuo saulės“, – įspėjo pašnekovė.

Lietuva vis dar atsilieka

Pasak B.Brasiūnienės, visgi, nepaisant didžiulio mokslo proveržio šio vėžio diagnostikoje ir gydyme, Lietuvą melanomos gydymo galimybės inovatyviais vaistais pasiekė ne taip greitai.

„Šiandien galime pasidžiaugti, kad esant BRAF mutacijai ketvirtos stadijos metastastavusios melanomos atveju Lietuvoje jau kompensuojamas dviejų taikinių terapijos derinys (anskčiau buvo kompensuojamas tik vienas vaistas), pirmai eilei, kai BRAF mutacija neigiama, arba antrai eilei su BRAF mutacija, jau kompensuojama imunoterapija. Pasaulis nuėjęs dar toliau – jau ir trečia stadija, kai anksčiau po operacijos mes nieko neskirdavome arba skirdavome interferoną, gydoma taip pat, kaip ir ketvirta – inovatyviais vaistais. Kol kas Lietuvoje tokios galimybės neturime“, – aiškino pašnekovė.

Kita problema, ką daryti su trečios ir vėlesnių eilių metastazavusios melanomos gydymu, t. y. kai po minėto inovatyvaus gydymo liga vėl atsinaujina.

„Tokiais atvejais ligoniams turėtų būti pasiūloma dalyvauti klinikiniuose tyrimuose arba įvairiose vaistų paramos programose. Deja, Lietuvoje klinikinių tyrimų pasiūla melanomos atveju yra labai maža. Džiaugiamės kad mūsų įstaigoje ligoniams, sergantiems trečios stadijos BRAF teigiama melanoma, šiuo metu galime pasiūlyti gydymą inovatyviu vaistu, kuris trečioms ligos stadijoms Lietuvoje dar nėra kompensuojamas. Tiek šis melanomos klinikinis tyrimas, tiek inovatyvių vaistų paramos programos kitų vėžio lokalizacijų atveju, kurios vykdomos NVI, yra prieinamos visos Lietuvos ligoniams“, – teigė gydytoja.

NVI gydytojas onkologas chemoterapeutas dr. Vincas Urbonas pritarė, kad melanomos gydymo situacija Lietuvoje geresnė nei prie 4–5 metus, tačiau vis dar negalime pasigirti tokiomis galimybėmis, kokias turi Vakarų Europos šalys.

„Lietuvoje neturime registruotų visų inovatyvių vaistų, kuriuos turi pasaulis melanomos gydymui. Taip pat, skirtingai nuo pasaulio, neturime galimybės skirti vadinamosios adjuvantinės (papildomos) terapijos išoperavus trečios stadijos melanomą, kad būtų ženkliai sumažinta atkryčio rizika.

Taip pat nedžiugina, kad negalime pakartotinai skirti to paties vaisto. Pavyzdžiui, ketvirtos stadijos melanoma sergantis pacientas buvo gydomas taikinių terapija, po kurio laiko liga atsinaujino, jam buvo skirta imunoterapija, bet liga ir toliau progresuoja. Svetur leidžiama grįžti prie pirminės taikinių terapijos. Nors atsakas į gydymą nėra toks, kaip pirmą kartą, bet tai leidžia pratęsti žmogui gyvenimą“, – aiškino pašnekovas.

Medikai kviečia atvykti pasitikrinti

„Apibendrinant, šiuo metu kompensuojami inovatyvūs vaistai metastazavusiai melanomai gydyti ženkliai pratęsia išgyvenamumą, tačiau visiškai suvaldyti ligos ar pasveikti išplitusių stadijų atvejais dar nepavyksta. Ką mes galime padaryti kiekvienas, kad nesusirgtume šia liga? Labai svarbu būti budriems savo sveikatos atžvilgiu, savo odą reikėtų apžiūrėti kartą per mėnesį, ypač padus, tarpupirščius, delnus. Atsiradus įtartiniems dariniams, pakitus jau esantiems apgamams, būtina kreiptis į gydytoją dermatologą, kuris, atlikęs reikiamus tyrimus, rekomenduos tolesnę eigą. Kuo anksčiau melanoma bus diagnozuota, tuo labiau galima tikėtis geresnių gydymo rezultatų“, – ragino B.Brasiūnienė.

Kolegei antrinantis V.Urbonas pabrėžė, kad Vakarų Europos sergamumo statistikos tendencijos rodo, kad išsivysčiusiose šalyse melanomos, deja, daugėja ir tai siejama su gerėjančia mūsų gyvenimo gerove.

„Žmonės turi daugiau galimybių atostogauti ir dažniausiai renkasi šiltuosius kraštus, kur pakankamai ilgai būdami saulėje gauna daug UV spindulių, kurie ir yra vienas svarbiausių melanomos rizikos veiksnių. Todėl dabar kalbama apie tai, kad būtina šviesti visuomenę ir motyvuoti grįžti prie 19-to amžiaus pabaigos – 20-to amžiaus pradžios mados, kai balta, įdegio „neragavusi“ oda buvo grožio etalonas ir moterys net specialiai saugodavosi saulės. Ypač reikėtų saugotis žmonėms, turintiems daug apgamų ir šviesų odos tipą, mėlynas akis ir šviesius plaukus. Jiems rizika susirgti melanoma didesnė“, – įspėjo medikas.

Pasak V.Urbono, pirmos ir antros stadijos melanomos atveju, jeigu liga laiku diagnozuota ir tinkamai išoperuota, o tam labai svarbu, kad pacientai pakliūtų į tų chirurgų rankas, kurie žino, kaip elgtis su melanoma, penkerių metų išgyvenamumas siekia 90–98 proc.

Jau ne vienerius metus Europoje gegužė minima kaip melanomos žinomumo mėnuo, per kurį tiek NVI, tiek kitos gydymo įstaigos kviečia žmones atvykti ir pasitiktinti savo apgamus. Taip pat kasmet gegužės pradžioje organizuojama Euromelanomos diena, kurios metu vyksta odos tikrinimo akcijos viešose vietose. Tai visos Europos odos vėžio prevencijos projektas, kurio tikslas – skleisti informaciją apie odos vėžio prevenciją, ankstyvąją diagnostiką ir gydymą.

Šaltinis: https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/sveikata/mazas-spuogelis-virsugalvyje-vyro-vos-nenuvare-i-kapus-melanoma-arde-kuna-is-vidaus-1028-1137286