Aktininė keratozė

Aktininė keratozė dažnai vadinama saulės keratoze, kadangi pagrindinis jos rizikos veiksnys – ilgalaikis saulės poveikis. Ši odos liga dažniau gresia saulei jautrią (I ir II tipo) odą turintiems žmonėms, taip pat jeigu oda yra suplonėjusi, su išsiplėtusiomis kraujagyslėmis.

Paprastai odos pakitimai atsiranda atvirose kūno vietose – ant veido, kaklo, ausų, lūpų, rankų, pečių. Jie pasireiškia įvairios formos, dydžio ir spalvos židiniais, padengtais suragėjusia oda ar žvyneliais. Pažeidimai iš pradžių gali būti nematomi plika akimi, tik braukiant pirštu jaučiama šiurkštesnė oda, lyg liestume švitrinį popierių. Aktininės keratozės gali savaime išnykti ir vėliau vėl atsirasti.

Aktininės keratozės gali būti tamsiai arba šviesiai raudonos, rusvos, rožinės ar tiesiog odos spalvos, nesukelia niežėjimo. Kartais dėl susidariusio uždegimo oda aplink židinį gali parausti.

Nors pati liga nėra piktybinė, negydoma ji gali pereiti į piktybinę stadiją. Paprastai gydoma vietinio poveikio vaistais, šviesos ar šalčio terapija.