Melanoma, dažniausiai prasidedanti nuo nedidelio, iš pirmo žvilgsnio nereikšmingai pakitusio apgamo, greitai gali išplisti į bet kurį organą. Ilgą laiką pažengusios ligos atveju vidutinis išgyvenamumas siekė apie metus. Tačiau šiuolaikiniai gydymo metodai iš esmės pakeitė ligos eigą: net ir pažengusiose stadijose daliai pacientų pavyksta pasiekti ilgalaikę ligos kontrolę ar visišką atsaką į gydymą.
Perversmas melanomos gydyme
Pasak Nacionalinio vėžio centro (NVC) onkologo chemoterapeuto doc. dr. Vinco Urbono, gydymo pasirinkimas sergant melanoma priklauso nuo ligos stadijos bei naviko molekulinių savybių.
Nustačius BRAF geno mutaciją, gali būti taikoma tiek taikinių terapija, tiek imunoterapija. Šiuo metu nėra vieningo atsakymo, kuris gydymo metodas visais atvejais būtų pranašesnis esant III vėžio stadijai, todėl sprendimas priimamas individualiai, įvertinus paciento klinikinę būklę, ligos eigą, galimus šalutinius reiškinius, gydymo formos priimtinumą bei kitus svarbius aspektus. Tai bendras gydytojo ir paciento sprendimas.
Vis dėlto, esant metastatinei melanomai, daugeliu atvejų gydymą rekomenduojama pradėti nuo imunoterapijos, nes daliai pacientų ji gali užtikrinti ilgalaikę ligos kontrolę ir išliekantį atsaką į gydymą. Tais atvejais, kai nustatoma BRAF geno mutacija, taikinių terapija taip pat išlieka svarbia gydymo galimybe, ypač esant greitai progresuojančiai ar simptominei ligai.
Iki imunoterapijos atsiradimo pagrindinis melanomos gydymo metodas buvo chemoterapija, tačiau jos efektyvumas buvo ribotas – pacientai vidutiniškai išgyvendavo tik metus. Su imunoterapijos atsiradimu įvyko tikras perversmas melanomos gydyme. Šiandien beveik 50 proc. pacientų išgyvena 10 metų ir ilgiau kai gydymui yra skiriama imunoterapija.
Kaip imunoterapija padeda suvaldyti melanomą
Imunoterapija veikia ne tiesiogiai naikindama naviką, o aktyvindama organizmo imuninę sistemą, kad ši atpažintų ir sunaikintų vėžines ląsteles. Vaistų pagalba imuninės ląstelės vėl tampa aktyvios ir gali efektyviau atakuoti melanomos ląsteles.
„Pasaulyje yra galimybė skirti imunoterapiją aukštos rizikos pacientams kaip adjuvantinį gydymą esant ir II ligos stadijai, bet Lietuvoje toks gydymas iki šiol nėra nekompensuojamas. Pacientai paliekami aktyviai stebėsenai“, – teigia V. Urbonas.
Moksliniai tyrimai rodo, kad tokiu atveju atkryčio rizika sumažinama maždaug trečdaliu.
Pasak pašnekovo, dar vienas Lietuvoje taikomas ribojimas, – esant IV stadijos melanomai su BRAF mutacija pirmiausia turi būti skiriama taikinių terapija, o tik po jos pagal poreikį – imunoterapija. Tuo tarpu tyrimai rodo, kad pradėjus gydymą imunoterapija, o vėliau taikant taikinių terapiją, ilgalaikio išgyvenamumo rezultatai yra reikšmingai geresni.
„Adjuvantiniam gydymui imunoterapija paprastai skiriama vienerius metus. Esant ketvirtai stadijai, gydymas gali būti tęsiamas iki ligos progresavimo arba netoleruotinų šalutinių reiškinių atsiradimo. Pasiekus pilną atsaką, imunoterapiją, skirtingai nei taikinių terapiją, galima nutraukti paliekant pacientą aktyviam stebėjimui“, – aiškina pašnekovas.
Nors imunoterapija, kaip ir bet kuris onkologinis gydymas, gali sukelti šalutinių reiškinių, tarp jų – autoimunines reakcijas, kai imuninė sistema pažeidžia sveikus audinius, dauguma pacientų ją toleruoja pakankamai gerai. Visais atvejais vertinamas gydymo naudos ir rizikos santykis.
Foto autorius Edmundas Paukštė.
Melanoma atrodė kaip randas
80 metų Reginai melanomos gydymas imunoterapija padėjo pasveikti net po ligos atkryčio ir progresavimo. Kaip pasakoja pati moteris, prieš 13 metų ant kojos atsirado mažojo pirštelio nago dydžio iškilimas.
„Man jis labai nepatiko. Pradėjau jį deginti ir spiritu, ir jodu, dar ir saulutėje pakaitinau. Tikėjausi, kad išnyks, o jis kaip buvo, taip buvo. Jį prakrapščius užsidėjo juodas šašas. Vyras paragino kreiptis į gydytoją. Ji pasvarstė, kad tai randas, nors tikinau, kad taip negali būti – aš niekur nesusižeidžiau. Išrašė man tepaliuko ir liepė pasirodyti po mėnesio“, – prisimena pašnekovė.
Kadangi po mėnesio situacija nepasikeitė, pacientė buvo išsiųsta į specializuotą odos ligų kliniką. Ten gydytoja taip pat nieko bloga neįtarė – išrašė kitokį tepalą. Tačiau ir jis nepadėjo.
„Tuomet gydytoja paėmė biopsiją, o po dviejų savaičių man paskambino, kad skubiai ateičiau. Maniau, gal nori atlikti papildomų kraujo tyrimų, o manęs laukė net kelios daktarės, kurios apžiūrėjo mane nuo galvos iki kojų. Biopsijos rezultatas buvo blogas, todėl gavau skubų siuntimą į Nacionalinį vėžio institutą“, – toliau pasakoja Regina.
Darinys buvo sėkmingai išoperuotas ir pacientė palikta aktyviai stebėsenai. Jokio papildomo gydymo nereikėjo. Deja, po kelių metų liga atsinaujino. Plaudama kojas moteris buvusio darinio vietoje apčiuopė du guzelius. Ji vėl buvo skubiai operuota. Šį sykį rasta aplink tą vietą išsisėjusių metastazių, todėl po operacijos jai buvo paskirta imunoterapija. Gydymas buvo sėkmingas – po trejų metų imunoterapija buvo nutraukta.
„Nuo 2024 m. pas gydytojus lankausi tik tyrimams. Iš pradžių reikėdavo ateiti kas tris mėnesius, dabar – kas pusę metų. Galiu pasakyti, kad, ačiū Dievui, pasveikau. Gydytojai po antros operacijos pasakė – kreipiausi pačiu laiku. Dabar ir kitus norėčiau paraginti: jei tik atsiranda kažkoks darinys, jokiu būdu neužsiimkite savigyda, o kuo greičiau kreipkitės į gydytojus, kad laiku gautumėte reikalingą gydymą“, – tikina moteris.
Specialistai taip pat pabrėžia, kad būtent anksti nustatyta melanoma dažniausiai gali būti visiškai išgydoma, o uždelsta diagnozė smarkiai padidina metastazių ir sudėtingo gydymo riziką Kaip ir kasmet gegužę, pasaulyje minima Pasaulinė Melanomos diena, skirta atkreipti dėmesį į melanomos prevenciją ir ankstyvos diagnostikos svarbą
Kokias klaidas daro pacientai
Pasak NVC gydytojos onkologės Jolitos Gibavičienės, žmonės dažnai įsitikinę, kad jei apgamas netrukdo, neskauda, nekraujuoja ar nešlapiuoja, jis nepavojingas. Tačiau šie simptomai rodytų jau pažengusią ligą, IV vėžio stadiją.
„Anksčiau buvo manoma, kad po sėkmingo gydymo pakanka pacientą stebėti 5 metus, tačiau dabar žinoma, kad liga gali progresuoti ir gerokai vėliau, net po 10 metų. Todėl sirgęs žmogus bent kartą per metus turėtų pasirodyti gydytojui, juolab kad gali atsirasti naujų židinių“, – teigia specialistė.
Gydymo pradžioje labai svarbu, kad darinys būtų radikaliai pašalintas. Tai įvertinama atlikus histologinį tyrimą, nustatant, ar pjūvio kraštuose neliko vėžinių ląstelių.
„Didžiausia problema, su kuria susiduriame, – kai pas mus atvyksta pacientas, kuriam darinys buvo pašalintas privačioje grožio klinikoje, nesispecializuojančioje odos vėžio gydyme. Žmonės dažnai pirmiausia kreipiasi būtent ten, tačiau šalinimas gali būti atliktas neradikaliai, o kartais net neaišku, kur buvo tirta pirminio naviko medžiaga.
Tokiu atveju galime išpjauti tik randą, tačiau nebeturime galimybės atlikti genetinių tyrimų dėl mutacijų ir parinkti tikslinio gydymo, nes pirminio naviko jau nebėra. Belieka laukti ligos progresavimo, o ji gali išplisti į bet kurį organą ir ne visada bus įmanoma paimti biopsiją, tuo tarpu atsiradus metastazėms, kiekviena savaitė tampa kritiškai svarbi. Priešingu atveju gali būti, kad nebus ką gydyti“, – pabrėžia gydytoja.
Todėl, jei kreipiamasi dėl nerimą keliančio apgamo, ji pataria rinktis universitetines ligonines, o vis dėlto pasirinkus privačią kliniką svarbu aktyviai domėtis procesu – klausti, ką gydytojas įtaria, kokie bus tolesni žingsniai, jei tyrimas patvirtins piktybinį darinį, kas atliks tyrimus ir pan.
Melanoma pasižymi agresyvia eiga: net mažas, bet gilesnis nei 0,8 mm navikas jau gali būti metastazavęs. Ankstyva diagnostika ypač sudėtinga, kai pirminė melanoma išsivysto ne odoje, o gleivinėse – pavyzdžiui, burnos ar lytinių organų srityje.
„Žmonės tokius darinius pamato atsitiktinai. Buvo pacientė, kuri automobilio veidrodėlyje pastebėjo, kad tarsi išsiterliojusi po nosimi rašalu. Bandė valytis, bet dėmė nesivalė. Tai buvo odos melanoma, pereinanti į gleivinę. Kita pacientė besidažydama akis pastebėjo dėmę ant voko. Na, o žarnyne ar vidaus organų gleivinėse atrandama melanoma tik tuomet, kai pasireiškia simptomai“, – teigia J. Gibavičienė.
Foto autorius Edmundas Paukštė.
Informaciją parengė: onkologija.lt