Gegužės 3-ąją, kai pasaulyje buvo minima Euromelanomos diena, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje  vyko patikros dėl melanomos akcija. Nuo 2007-ųjų ji buvo surengta jau vienuoliktą kartą.

Tądien prie dviejų apžiūrų kabinetų durų būriavosi kelios dešimtys žmonių, kuriuos atginė nerimas dėl įtartinų odos darinių ar apgamų. Daugelis prisipažino bijantys blogiausio – melanomos diagnozės.

„Tai, kad į konsultaciją pacientai registravosi dar vasario mėnesį, rodo, kaip reikalingos tokios akcijos“, – įsitikinusi Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovė gydytoja dermatologė Jolanta Česienė.

Ji pati prisipažino patikros dėl melanomos dienos kasmet laukianti su jauduliu.

„Visuomet džiaugiamės, kai atvyksta tie pacientai, dėl kurių ir rengiame akciją – tai yra, tų, kuriems nustatome melanomą ar kitą ligą, ir ypač ankstyvosios stadijos. Gal pacientui žinia apie ligą nėra labai gera, bet mes džiaugiamės, kad ne veltui dirbome“, – teigė gydytoja.

Patikros dieną ji su kolege gydytoja rezidente priėmė 40 pacientų. Jauniausiam buvo 10, vyriausiam – 84 metai.

J.Česienė pastebėjo tendenciją: šiai ligai nebėra amžiaus ribų. Kai pernai gydytoja nustatė melanomą dešimtmečiui, tokio jauno paciento neprisiminė per visą savo praktiką.

Prieš daug metų, kai ji dar studijavo, niekas nekalbėjo apie jaunesnius nei 12 metų pacientus. Dabar ir pasaulinė praktika rodo tą patį – daugėja jaunų žmonių, sergančių melanoma, daugėja įgimtų melanomos atvejų.

Per pastarąją Klaipėdoje vykdytą patikros dėl melanomos akciją nustatytas vienas šios ligos atvejis, užtiktas vienas atipinis apgamas, keletas bazaliomų, aktininės keratozės atvejų. Visi pacientai bus tiriami ir gydomi toliau.

Kasmet melanoma Lietuvoje suserga daugiau nei 300 žmonių, daugiau nei šimtas miršta. Tai tik patvirtina, kad melanoma – labai agresyvi liga, greitai išplintanti į kitus organus ir sukelianti metastazes.

„Įdomiausia, kad Lietuvoje nėra tiek daug saulės, kaip pietuose, tačiau mirštamumas nuo melanomos yra labai didelis – pavyzdžiui, sergamumas krūties vėžiu yra beveik penkis kartus didesnis, tačiau nuo melanomos miršta tik tris kartus mažiau pacientų nei nuo krūties vėžio. Mat dažniau sergama agresyvesnėmis, labiau invazinėmis melanomos formomis.

Kita problema – anksčiau labai retai sutikdavome vaikiško amžiaus pacientų, sergančių melanoma. Dabar jų matome vis dažniau. Jeigu anksčiau per dešimt metų pasitaikydavo vienas toks pacientas, vien pernai turėjome du“, – pasakojo Klaipėdos universitetinės ligoninės Chemoterapijos skyriaus vedėjas, Lietuvos chemoterapeutų draugijos vadovas Alvydas Česas.

Agresyviausio odos vėžio gydymo sėkmė labai daug priklauso ne tik nuo žmogaus genetikos, ligos išplitimo, bet ir galimybės gydytis tinkamiausiais vaistais.

A.Česas pasidžiaugė, kad melanoma – vienas iš navikų, kurio gydymo srityje pastaruoju metu žengtas didžiulis žingsnis į priekį.

„Atsiradus naujoms gydymo technologijoms ne tik ženkliai pailgėjo pacientų gyvenimo trukmė, bet ir vis daugiau jų išgydoma. Kalbu ne apie ankstyvąją melanomą, kai užtenka išoperuoti naviką, ir tuo viskas baigiasi, bet apie pažengusią, išplitusią ligą.

Pavyzdžiui prieš du dešimtmečius melanoma susirgęs žmogus negydomas galėjo tikėtis gyventi penkis-šešis mėnesius, o taikant gydymą – dar tris ar keturis papildomus mėnesius.

Šiandien savo klinikoje turime pacientų, kurie po išplitusios melanomos diagnozės gyvena ketverius, penkerius metus. Pasaulyje jau yra pacientų, kurie gyvena 15 metų ir ilgiau.

Tikiuosi, kad proveržis atsiradęs gydant išplitusią melanomą vis dar tęsis“, – vilties nestokoja A.Česas.

Daugiau nei pusei pacientų, susirgusių melanoma, nustatoma BRAF geno mutacija. Šio geno turėtojai turi žymiai didesnę riziką mirti, jų gyvenimo trukmė daug trumpesnė. Nustačius šią mutaciją galima tikėtis, kad bus veiksmingi tam tikri vaistai, vadinamieji BRAF inhibitoriai. Jų taikinys – tik tos ląstelės, kurios turi pakitusį geną. Todėl ši vaistų grupė vadinama taikinių terapija.

Taikinių terapija ir imunoterapija pasaulyje laikoma standartu gydant melanomą. O kaip yra Lietuvoje? „Deja, šiandien prieinamos dar ne visos galimybės“, – pripažino chemoterapeutas.

A.Česas pasidžiaugė, kad nuo birželio bus kompensuojamas gydymas šiuolaikiškiausiomis imunoterapijos priemonėmis. Jas bus leista taikyti pacientams, sergantiems išplitusia melanoma ir turintiems nepakitusį BRAF geną.

Tačiau gydytojas sutiko, kad ir po naujovių įgyvendinimo Lietuva galimybėmis gydyti sergančiuosius išplitusia melanoma dar neprilygs kitoms Europos valstybėms.

Lietuva viena iš paskutiniųjų šalių, kurioje nėra kompensuojamas taikinių terapijos derinys – kompensuojamųjų vaistų sąraše nėra dviejų reikalingų vaistų metastazavusiai melanomai gydyti pacientams, turintiems BRAF geno mutaciją.

Nors Lietuvoje yra visos galimybės diagnozuoti melanomą, nustatyti genų mutacijas, chemoterapeutai žino apie veiksmingiausius vaistų derinius, ligonio likimas priklauso nuo vaistų.

„Lietuvių oda yra labiau jautri, jie serga aktyviomis, agresyviomis melanomos formomis. Todėl tuo svarbiau turėti visą arsenalą vaistų metastazavusiai melanomai gydyti.

Oda nieko nepamiršta

Niekas negali paaiškinti, kodėl melanomos daugėja, kodėl jaunėja pacientų amžius. Gydytojos dermatologės J.Česienės teigimu, ligos riziką didina ir genetiniai veiksniai, ir žmogaus elgesys. Pirmiausia – buvimas saulėje.

Tad gydytoja primena: saulės spindulių poveikis kaupiasi – oda nieko nepamiršta. Kuo anksčiau vaikas pradeda leisti laiką tiesioginiuose saulės spinduliuose ir kuo ilgiau būna, tuo didesnė rizika, kad ilgainiui odoje atsiras supiktybėjusių ląstelių.

Gydytoja stebisi matydama pilnus paplūdimius mamų su kūdikiais, kurie daug laiko praleidžia saulėje. „Mamos šiais laikais domisi ekologija, stengiasi vaikeliui duoti tik geriausią maistą, rengti ekologiškais drabužiais, supranta, kad rūkymas yra kenksmingas, tačiau vis dar sunkiai įsisąmonina, kad saulė – tokia pati pavojinga, o mirštamumas nuo jos sukeltos ligos – melanomos – vienas didžiausių“, – įspėjo J.Česienė.

Vaikų iki dvejų metų ji patartų iš viso nevesti į saulę, o jeigu jau tenka joje būti, ištepti apsauginiu kremu ne tik vaiko veidą ar nugarą, bet ir paausius ar plaukų sklastymą – net mažiausius atvirus odos lopinėlius. Dar vienas patarimas – nebūti saulėje jos aktyvumo piko metu – vidurdienį.

Į šiuos patarimus turėtų įsiklausyti daugelis, mat dauguma lietuvių turi antrojo fofotipo odą, kuri yra jautresnė saulės spinduliams.

Tarp melanoma sergančių pacientų yra buvę ir ūreivių, dirbusių prie Afrikos krantų, ir misijoje Afganistane karavusių kariškių. Atsivėrusios galimybės keliauti taip pat didina pacientų skaičių – rudenį, žiemą ar pavasarį nemažai Lietuvos gyventojų traukia į šiltuosius kraštus pasimėgauti saule. Lygiai taip pat kenkia ir lankymasis soliariume.