Kas antras Klaipėdoje į nemokamą patikrą dėl odos vėžio atėjęs gyventojas išgirdo nerimą keliančią žinią: arba jam teks gydytis, arba toliau lankytis pas gydytojus ir stebėti savo kūną.
„Tokių rezultatų nesitikėjau“, – atvirai prisipažino patikrą rengusi Klaipėdos universitetinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poskyrio vedėja, Infekcinių ligų departamento vadovė Jolanta Česienė.
Visų norinčių patikrinti nespėjo
Nemokama patikra buvo surengta Euromelanomos dieną, kuri nuo 2007-ųjų minima pirmąjį gegužės antradienį.
„Pernai patikros nerengėme, Euromelanomos dienai skyrėme konferenciją. Tai taip pat labai naudingas renginys, tačiau pacientai nepatyrė apčiuopiamos naudos. Todėl šiemet sugrįžome prie jau įprasto dienos paminėjimo – patikros“, – pasakojo J. Česienė.
Į nemokamą patikrą Klaipėdos universitetinėje ligoninėje iš anksto užsiregistravo 28 klaipėdiečiai nuo 13 iki 84 metų. Pasitikrinti norėjo ir daugiau, tačiau J. Česienė nebūtų spėjusi priimti visų.
Kokie patikros rezultatai?
Vienam pajūrio gyventojui nustatyta melanoma – pats agresyviausias odos vėžys, vienam – Lentigo malignos melanoma (tai odos paviršiumi šliaužianti melanoma), vienam – bazalioma (odos vėžys).
Keletas patikros dalyvių išgirdo ikinavikinės ligos – aktininės keratozės – diagnozę, dar keletas sužinojo, jog turi atipinių apgamų, kuriuos būtina stebėti – iš jų gali išsivystyti odos vėžys.
Vieni pacientai iš karto pateko į gydytojos globą, kitiems dar teks ateiti pasitikrinti.
J. Česienė skaičiuoja, kad tik maždaug pusė atėjusių pasitikrinti žmonių neturi pagrindo nerimauti dėl odos vėžio.
„Prieš patikrą vyliausi, kad tokių žmonių bus žymiai daugiau. Maniau, kad su jais pasikalbėsiu apie profilaktiką, saulės spindulių žalą, tačiau kai kuriuos patikros dalyvius teko išgąsdinti“, – teigė gydytoja.
Pajūrio gyventojams – didesnė grėsmė
Ar pajūryje žmonės daugiau serga odos vėžiu nei kituose šalies regionuose?
„Tokios statistikos dabar niekas neveda, tačiau pajūrio gyventojų rizika sirgti turėtų būti didesnė. Mat jie kaitinimosi saulėje sezoną pradeda pirmieji. Tik atšyla orai, ir daugybė jų savaitgaliais ar po darbo lekia degintis į pajūrį.
Kitų regionų gyventojai tiek laiko neguli saulėkaitoje. O juk pagrindinė odos vėžio priežastis – ultravioletinių spindulių poveikis odai.
Žinoma, galbūt vilniečiai ar kauniečiai žiemą keliauja į šiltus kraštus ir ten deginasi. Tačiau tai trumpalaikis poveikis. O pajūryje žmonės pirmieji pradeda deginimosi sezoną ir ilgiausiai būna prie jūros“, – aiškino J. Česienė.
Saulės spinduliai, pasak jos, taip pat pavojingi ir pajūryje, ir toliau nuo jo. Tačiau pavojų odai didina buvimas prie vandens. Mat nuo jo atsispindi saulės spinduliai, todėl jų poveikis intensyvėja.
Oda nieko nepamiršta
J. Česienė pastebėjo, kad odos vėžys užklumpa vis jaunesnius žmones. Pernai jauniausiam jos pacientui buvo 17 metų, dabar viena 24 metų pacientė serga išplitusia melanoma.
Tačiau paaiškinti, kodėl vėžys jaunėja, sunku. „Daugeliu onkologinių ligų suserga vis jaunesni žmonės, ir vienos priežasties nėra. Įdegusio kūno kultas, soliariumai, ekologinė situacija – žalingųjų spindulių nebesulaiko atmosferos sluoksnis“,– įvairias priežastis svarstė gydytoja.
Pastebėta, kad didesnę riziką sirgti odos vėžiu patiria tie, kurie vaikystėje ir jaunystėje saulėkaitoje praleido daugiau laiko. „Oda nieko nepamiršta – žalingųjų spindulių poveikis joje kaupiasi“, – paaiškino J. Česienė.
Daugelis grožisi nuo saulės parudavusia oda, tačiau ne visi žino, kad tai – apsauginė odos reakcija į saulės spindulius.
Kaip išvengti skausmingų saulės bučinių?
Kas ir kada turėtų sunerimti dėl odos vėžio? Pasak gydytojos, jeigu žmogus yra kada nors iki pūslių nudegęs odą ir jei toje vietoje atsirado bet koks darinys, kuris ėmė kraujuoti, šlapiuoti, keistis, jei atsiranda naujų darinių, jeigu formą ar spalvą keičia seni apgamai, tai – ženklas, kad reikėtų skubiai kreiptis į dermatologą.
„Niekas nepyks, jeigu nieko nerasime. O laukimas gali būti pražūtingas“, – įspėjo gydytoja.
Ką ji patartų pajūrio gyventojams ir ne tik jiems – visiems, kurie nori išvengti skausmingų saulės bučinių?
Pirmiausia einant į saulę ruoštis ir suprasti, kad negalima saulėje būti visą dieną.
Einant į saulę būtina tinkamai apsirengti, kad drabužiai dengtų kuo daugiau kūno, taip pat tepti odą specialiais nuo saulės spindulių saugančiais kremais. Medikė patartų nesirinkti kremų, kurių SPF yra vos 10-15 – tai tik pinigai į balą. Verčiau pasirūpinti patikimesne apsauga.
Gydytoja priminė, kad visi norintys pasitikrinti dėl odos vėžio į dermatologą gali kreiptis be siuntimo, tereikia iš anksto užsiregistruoti.
„Gal ir teks palaukti eilėje mėnesį-du, tačiau atidėti vizito iki kitų metų Euromelanomos dienos tikrai nereikėtų, tuo labiau, jeigu yra nerimą keliančių požymių“, – įspėjo J. Česienė.